EVF/LCD elgsena: kaip išvengti netyčinių perjungimų lauke

Įžanga

OM-1 elektroninis vaizdo ieškiklis (EVF), galinis LCD ekranas ir akių jutiklis leidžia dirbti labai greitai, tačiau netinkamai suderinti jie gali tapti mažyčiu kantrybės testu. Šiame straipsnyje susidėliosi paprastą ekrano naudojimo logiką, suprasi, kada verta pasitikėti akių jutikliu, o kada jį apriboti, ir greičiau atpažinsi problemą, kai ekranas ima „gyventi savo gyvenimą“. Tikslas paprastas: kad fotoaparatas rodytų vaizdą ten, kur jo reikia dabar, o ne ten, kur jis nusprendė pats.

Idėja be mitologijos

• EVF nėra automatiškai „profesionalesnis“ pasirinkimas, o LCD nėra tik turistinis ekranas. EVF dažniausiai patogesnis ryškioje šviesoje, kai reikia stabiliai laikyti fotoaparatą prie akies, o LCD laimi fotografuojant žemai, aukštai, iš nepatogios pozicijos ar tuomet, kai nori išlaikyti ryšį su aplinka.

• Akių jutiklis yra naudingas todėl, kad jis sutrumpina veiksmų grandinę: pakeli fotoaparatą prie akies ir vaizdas persikelia į EVF. Tačiau jutiklis nemato tavo ketinimų. Jis reaguoja į tai, kas atsidūrė šalia jo: veidą, pirštinę, striukės apykaklę, kuprinės diržą ar net pernelyg arti priglaustą ranką.

• Automatinis EVF/LCD perjungimas geriausiai veikia tada, kai darbo pozicija kartojasi. Jei dažnai fotografuoji laikydamas kamerą prie krūtinės, per LCD, arba nuolat keiti kampus, automatinis režimas kartais tampa ne pagalbininku, o trečiu komandos nariu, kuris per daug improvizuoja.

• Ekrano perjungimo nustatymas yra darbo eigos klausimas, ne tik techninis meniu punktas. Jei tavo fotografavimo būdas aiškus, fotoaparato elgsena tampa nuspėjama. Nuspėjamumas lauke vertas daugiau nei vienas teorinis patogumas.

• Netyčinis perjungimas dažnai atrodo kaip „užgesęs ekranas“, nors iš tikrųjų fotoaparatas persijungė į EVF, nes akių jutiklis aptiko kliūtį. Prieš kaltindamas bateriją, ekraną ar visatą, pažiūrėk į jutiklio zoną prie vaizdo ieškiklio.

• Nėra vieno universaliai teisingo režimo. Yra režimas, kuris mažiau trukdo tavo konkrečiai situacijai. Fotografuojant paukščius, renginius ir greitą veiksmą dažnai norisi tiesioginio EVF valdymo; kelionėse, makro fotografijoje ar dirbant nuo žemo taško LCD gali būti svarbiausias ekranas.

Paprasta lauko darbo eiga

1. Prieš pradedant fotografuoti pasirink vieną pagrindinį būdą. Jei numatai daug kadrų prie akies, palik automatinį perjungimą tarp LCD ir EVF arba rinkis EVF prioritetą. Jei planuoji fotografuoti nuo liemens, iš žemo kampo ar naudoti ekraną kompozicijai, rinkis LCD prioritetą ir neleisk jutikliui kiekvieną kartą spręsti už tave.

2. Pakelk fotoaparatą taip, kaip fotografuosi realiai, ir atlik trumpą bandymą. Pažiūrėk, ar ekranas persijungia tik priartinus akį. Tada laikyk kamerą prie krūtinės, pasuk ją įvairiais kampais, pridėk ranką prie korpuso. Jei EVF įsijungia vien nuo tavo rankos ar drabužio, automatinis režimas šioje situacijoje bus nervų sportas.

3. Jei situacija keičiasi, perjunk režimą sąmoningai, o ne kentėk. Pavyzdžiui, pradžioje fotografavai veiksmą per EVF, o paskui nori kelių žemų kadrų per LCD. Vienas apgalvotas perjungimas yra greitesnis už penkis bandymus suprasti, kodėl ekranas vėl užgeso. Fotoaparatas turi prisitaikyti prie kadro, o ne kadras prie fotoaparato meniu logikos.

Praktiniai nustatymų pavyzdžiai

Scenarijus 1: ryški diena ir judantis objektas

Tarkime, fotografuoji sportuojantį šunį, paukštį ar vaiką atviroje erdvėje. Saulė ryški, veiksmas greitas, o fotoaparatą beveik visą laiką laikysi prie akies.

Pasirink EVF kaip pagrindinį darbo būdą arba automatinį perjungimą, jei jutiklis tavo laikysenoje veikia švariai. LCD čia gali būti naudingas peržiūrai, bet kompozicijai dažniausiai mažiau patogus dėl atspindžių ir mažesnio stabilumo.

Pradiniai fotografavimo nustatymai galėtų būti tokie:

• užrakto greitis: 1/1600 s;
• diafragma: f/4;
• ISO: Auto ISO, viršutinė riba, pavyzdžiui, ISO 6400;
• fokusavimas: AF-C;
• serijinis fotografavimas: pasirink toks, kuris leidžia sekti veiksmą neperpildant kortelės šimtais beveik vienodų kadrų.

Čia svarbi viena smulkmena: jei fotoaparatą nuleidi prie kūno, bet jutiklis vis dar dengiamas striukės kraštu ar ranka, LCD gali neįsijungti. Neieškok problemos ekspozicijoje ar AF režime — pirmiausia patrauk kamerą šiek tiek toliau nuo kūno ir pažiūrėk, ar ekranas grįžta.

Scenarijus 2: žemas kampas, ramus objektas ir LCD prioritetas

Tarkime, fotografuoji gėlę, įdomų grindinio raštą ar objektą žemame lygyje. Klauptis galima, bet gulėti baloje vien dėl principo nebūtina — atlenkiamas LCD tam ir yra.

Šioje situacijoje verta sąmoningai pasirinkti LCD naudojimą ir neleisti akių jutikliui nuolat perjunginėti vaizdo, kai ranka, kepurės kraštas ar kūno padėtis priartėja prie EVF. Fotoaparatą laikai toliau nuo veido, todėl automatinis perjungimas čia mažiau ką sutaupo.

Pavyzdiniai pradiniai nustatymai:

• užrakto greitis: 1/250 s;
• diafragma: f/5.6;
• ISO: ISO 200–800;
• fokusavimo taškas: vienas mažesnis AF taškas ant svarbiausios detalės;
• ekspozicijos kompensacija: –0,3 EV, jei šviesūs plotai kadre pradeda prarasti tekstūrą.

Jei šviesa pastovi ir objektas nejuda, gali nusileisti iki 1/60 s, ypač su stabiliai laikoma kamera. Vis dėlto nevertink skaičiaus kaip magiško: jei pats judi, vėjas judina objektą arba fotografuoji iš nepatogios pozos, lėtesnis užraktas gali duoti ne kūrybišką, o tiesiog minkštą rezultatą.

Scenarijus 3: vakaras, kintantis apšvietimas ir peržiūra po kadro

Prastėjant šviesai dažniau tikrinsi rezultatą, histogramą ir ryškius plotus. Tokiu metu naudinga atskirti du veiksmus: kadrą komponuoti per EVF, o jau po fotografavimo sąmoningai peržiūrėti vaizdą LCD ekrane.

Pavyzdžiui:

• užrakto greitis: 1/320 s;
• diafragma: f/1.8;
• ISO: ISO 1600;
• ekspozicijos kompensacija: –0,7 EV, jei kadre yra ryškios lempos ar šviesus dangus.

EVF parodo ekspozicijos kryptį, tačiau sprendimą verta patikrinti histogramoje, o ne vien pasikliauti ekrano ryškumu. Apie tai plačiau verta prisiminti straipsnyje „Histograma pradedantiesiems: nustok spėlioti“. Ekranas saulėje gali atrodyti pernelyg tamsus, vakare — įtartinai šviesus; histograma emocijų neturi.

EXIF pavyzdys

Žemiau pateiktas pavyzdinis nustatymų scenarijus, o ne realaus kadro EXIF duomenys. Jis skirtas parodyti, kaip EVF/LCD darbo būdas susijungia su fotografavimo nustatymais greitam veiksmui:

Fotoaparatas: OM SYSTEM OM-1
Objektyvas: 40–150 mm f/4
Židinio nuotolis: 150 mm
Užrakto greitis: 1/1600 s
Diafragma: f/4
ISO: 2500
Režimas: M su Auto ISO
Fokusavimas: AF-C
Ekrano naudojimas: EVF prioritetas

Svarbiausia šio scenarijaus dalis nėra ISO 2500 ar 150 mm. Svarbiausia — aiškus sprendimas, kad greitame veiksme kompoziciją ir fokusavimo sekimą valdai per EVF, todėl LCD tau netrukdo peršokdamas tada, kai nuleidi kamerą tik akimirkai.

Jei dar painiojasi, kuris nustatymas už ką atsakingas, trumpai grįžk prie ekspozicijos trikampio per 10 sekundžių. Tuomet lengviau atskirsi problemą „kamera perjungė ekraną“ nuo problemos „kadras per tamsus“.

Dažna klaida ir kaip ją atpažinti

Dažna klaida — automatinį akių jutiklio perjungimą palikti įjungtą visada ir manyti, kad bet koks nepatogumas yra normalus. Ne, nereikia priimti ekrano kaprizų kaip fotografijos folkloro.

Atpažinimo ženklai paprasti:

• LCD užgęsta, kai fotoaparatą laikai prie krūtinės ar juosmens;
• EVF įsijungia, nors akių prie jo nepridėjai;
• bandant komponuoti per LCD ekranas kelis kartus persijungia pirmyn ir atgal;
• problemos labiau pasireiškia vilkint storą striukę, naudojant pirštines ar laikant kamerą labai arti kūno.

Pirmiausia nuvalyk akių jutiklio sritį — dulkės ar drėgmė irgi gali prisidėti prie keistos elgsenos. Tada pakeisk laikymo atstumą nuo kūno ir išbandyk pasirinktą ekrano režimą. Jei problema išnyksta išjungus automatinį perjungimą, gedimo ieškoti nereikia: tiesiog ankstesnis režimas neatitiko tavo darbo būdo.

Dar viena klaida — supainioti EVF/LCD elgseną su ekspozicijos matavimo problema. Jei vaizdas atrodo tamsus ar šviesus, bet ekranas persijungia tvarkingai, žiūrėk į matavimo režimą, ekspozicijos kompensaciją ir histogramą. Šiuo atveju padės matavimo režimų: taškinio, centrinio ir matricinio paaiškinimas.

Mini praktikos užduotis (5–15 min)

Skirk dešimt minučių namuose ar lauke ir pasirink vieną nejudantį objektą. Pirmas tris minutes fotografuok su automatiniu EVF/LCD perjungimu: laikyk kamerą prie akies, prie krūtinės, žemiau juosmens ir su atlenktu LCD. Pastebėk, kada jutiklis persijungia ne tuo metu, kai norėtum.

Kitas tris minutes pasirink LCD prioritetą ir pakartok tuos pačius kampus. Tada tris minutes dirbk per EVF. Pabaigoje atsakyk sau į vieną klausimą: kuriame režime per tą laiką mažiausiai galvojai apie ekraną? Tas režimas ir yra geriausias tavo dažniausiam fotografavimo scenarijui.

Pabaiga

Svarbiausia ne palikti „protingiausią“ automatinį režimą, o pasirinkti tokį EVF/LCD veikimą, kuris tavo rankose tampa nuspėjamas. Kai ekranas nebetrukdo, greičiau pamatai kadrą, tiksliau reaguoji ir gali sutelkti dėmesį į fotografiją, o ne į mažą fotoaparato teatro spektaklį.